Kitokie balandžiai

Įžengiau į šventovę. Durys už nugaros trinktelėjo taip sparčiai lyg patalpoje būtų vakuumas. Du balandžiai pakėlė savo mažas galvytės nuo kasdienio lesalo, jų laibi kakleliai išsitempė. Pradėjo įtariamai žvilgčioti tai į mane, tai į lesalą. Jų akys buvo išsprogę, bet ne iš baimės, greičiau iš susidomėjimo. Truputį pasimečiau, pradėjau sukinėtis ratais dairydamasis į brangenybėm nukrautas lentynas. Nugvelbti nieko netroškau, tik pasiskolint, dar nežinojau ką.
– Knygų norit? – purptelėjo balandis laibesniu kaklu.
– Na knygų, ko aš čia daugiau galėčiau norėti? – kiek pamąstęs atkirtau. Matyt, nepasirodžiau panašus į tipinį balandžių lesintoją.
– Gal kažko konkrečiai ieškote?
– Nieko konkretaus... Kur poezija?
– Štai ten, – pasuko snapą į tamsiausią kampą antrasis balandis. Jo kolega oriai nuplasnojo į tą menės kertę ir bemat išsklaidė tamsumas vienu snapo stuktelėjimu į šviesos jungiklį.
– Gal strazdo reikia? – sučirškė betūpdamas ant aukščiausios lentynos.
– Kas tas strazdas? Matau tik du balandžius.
– Purrr? – sukluso abu sparnuočiai.
– Nieko, ačiū.
Bazas

2014-05-11 21:11:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-05-17 01:13:56

Ilgai gėrėjaus nuostabiai talpiu vaizdeliu.
Seniai apturėjau tokį mėgavimąsi proza.
Tiesiog aukšta klasė!.. Ir dar ta pabaiga:

– Purrr? – sukluso abu sparnuočiai.
– Nieko, ačiū.




 

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2014-05-12 15:38:40

Iš pradžių pagalvojau, kad vyksta sukinys apie knygyno pardavėjas balandėles, bet kad ne. Toks dialogas, vykstantis su kasdieniškais sutvėrimais kasdienybėje, veda už jos. Ir klausimas, ar išgirsi strazdą giesmininką, ar liksi įsikibęs į paprastai regimus pavidalus.
Alternatyvūs pavadinimai: Minčių skenduolis. Arba – Poezijos belaukiant.
durys trinkteli ne sparčiai (keisti žodį)
neaiškinti, kodėl akys buvo išsprogusios
kažko konkrečiai ieškote? > jei konkrečiai, tai ko nors (kažko = nežinia ko)