Prabėgo katinas raudonas
Lyg keistas atgarsis, prisiminimas —
To balsvo atšvaito pavakarinio
Išilgai klaviatūros pianino.
Paveikslai sienose sukluso
Bažnyčios, veidas vienas, rankos,
Tarsi svyruodami sumišo
Lyg delsdami, bet geisdami
Kits kito.
Mirksniu akies
Daug linijų ir kreivių nuvilnijo
Nė vieno mazgo,
Viską perdengė jos gležnos rankos
____________________________
Kažin kuris iš žvilgsnių
Pakrypo pro lubas ir sienas
Lango linkui.
O katinas vėl žvelgė ties stiklu
Kažkur link varnų pulko,
Dūmo kamino ir medžių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-01 22:00:50
Koks puikus katinas – atgarsis, prisiminimas. Aplinka su kreivėmis, atspindžiais, lubomis, kaminais, be mazgų, be ženklų ir be stabdžių – tokiems katinams būtina, be jos nebūtų raibuliavimo.
Šis kūrinys kaip pūko nupūtimas nuo delno. Skrisk, katinėli, paskui jį.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-02-01 16:39:30
jo, reikia pritarti Nijolenai :))) Taip ir tą katiną galima pamesti, jei dar tarpus patrigubintumėt :)))
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-02-01 14:37:19
Detalėse užsislėpęs veiksmas,įdėmiai skaitant galima tą katiną už uodegos pagauti, tačiau per dideli tarpai tarp eilučių šį uždavinį tik apsunkina. Nekankinkite skaitytojų. Dabartiniai žmonės yra skubantys ir nekantrūs.