Prabėgo katinas raudonas
Lyg keistas atgarsis, prisiminimas —
To balsvo atšvaito pavakarinio
Išilgai klaviatūros pianino.

Paveikslai sienose sukluso
Bažnyčios, veidas vienas, rankos,
Tarsi svyruodami sumišo
Lyg delsdami, bet geisdami
Kits kito.

Mirksniu akies
Daug linijų ir kreivių nuvilnijo
Nė vieno mazgo,
Viską perdengė jos gležnos rankos
____________________________

Kažin kuris iš žvilgsnių
Pakrypo pro lubas ir sienas
Lango linkui.

O katinas vėl žvelgė ties stiklu
Kažkur link varnų pulko,
Dūmo kamino ir medžių.