Lyg beržo šakos pečiai nulinko,
nusvirusi galva ant krūtinės,
stovi žmogus prie užžėlusio tako,
šalia savo namų, šalia gimtinės.
Apsamanoję gimtieji namai,
net medžių kamienų nelikę,
atklydusį svečią sutiko šaltai,
nes laikas paliko sodybą nykią.
Laimės ieškoti išvyko svetur,
gimtinę palikęs lietui ir vėjams:
sakyki, vėjau, laimė mano... kur,
kodėl čia anksčiau neatskubėjau?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2013-11-05 23:24:46
Kažkaip liūdnai prabilote, tačiau jausmingai. Priverčiantis pagalvoti kūrinėlis :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-11-05 12:40:04
Bandymas pergalėti laiką... Jautru.
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2013-11-04 17:42:41
Ačiū, gražu ir prasminga.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-11-04 14:39:06
Tema prie širdies (o štai J.Miščiukaitės dainos „Pamiršti namai“ žodžių autoriaus iki šiol... neatrandu!).
Ačiū, Rena.