Lyg beržo šakos pečiai nulinko,
nusvirusi galva ant krūtinės,
stovi žmogus prie užžėlusio tako,
šalia savo namų, šalia gimtinės.

Apsamanoję gimtieji namai,
net medžių kamienų nelikę,
atklydusį svečią sutiko šaltai,
nes laikas paliko sodybą nykią.

Laimės ieškoti išvyko svetur,
gimtinę palikęs lietui ir vėjams:
sakyki, vėjau, laimė mano... kur,
kodėl čia anksčiau neatskubėjau?