Santrauka:
Duoklė tautiniam bruožui – liūdesiui
Pasruvę ašarom rytai,
Sausra nugeltę vakarai... –
Neklauski tu manęs rimtai,
Kas tėviškėlėj negerai?
Sausra ir šalnos per dažnai
Kankino rūtą po langais...
Vijokliais virto ąžuolai,
Sula nuseko klevuose,
Vainikų nepina – ir lai! –
Nusilpo tautinė dvasia.
Ir, tėviškėle, tu esi
Dabar paskendus liūdesy.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-28 00:48:02
„Ar to reikia? Ar sugrąžins?“ – geri klausimai. Jei jie nekiltų, tai nereikėtų ieškoti ir atsakymų.
O paieškos – visad reikalas kūrybinis ;-)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-04-27 11:42:26
Duoklė tautiniam bruožui – liūdesiui...
Išties išgyventai plačiose permainose, jautriai, vaizdžiai simboline prasme, įtaigus buvusios kažkada tautinės dvasios ilgesys. Kita vertus, ar vienpusiškumas neskandina dar labiau į liūdesį?.. Ar to reikia?.. Ar sugrąžins?..
Elegiška lyrika.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-27 10:35:15
Vijokliais virto ąžuolai,
Sula nuseko klevuose,
...platu...ir taiklu...
Vartotojas (-a): Roberta
Sukurta: 2013-04-26 22:06:00
Liūdnai, bet įtaigiai.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-04-26 21:21:28
"Sula nuseko klevuose" - labai jausmingai parašėte.
Vartotojas (-a): valiaugija
Sukurta: 2013-04-26 20:45:03
Tikrai minorinė gama, labai jaudinanti.