Sula nuseko klevuose
Pasruvę ašarom rytai,
Sausra nugeltę vakarai... –
Neklauski tu manęs rimtai,
Kas tėviškėlėj negerai?
Sausra ir šalnos per dažnai
Kankino rūtą po langais...
Vijokliais virto ąžuolai,
Sula nuseko klevuose,
Vainikų nepina – ir lai! –
Nusilpo tautinė dvasia.
Ir, tėviškėle, tu esi
Dabar paskendus liūdesy.