Kritęs į žemę

Santrauka:
Tema: nusivylęs vaiduoklis.
Tikra tiesa, jis krito beviltiškai kilęs.
Jisai nesurado viršuje kontūrų ir jokių siluetų.
Besvoris įniršis paskendo tamsiausioj palėpėj,
Kaip sužeistas vilkas ar suluošintas katinas
Įsiliejo į vieną nesaugią belangę, toliau nuo kitų.
Betgi jis nepamatė varguolio tarp pamirštų artefaktų:
Išsigandęs žmogysta išgirdo tai, kas nematoma.
Vyzdžiuose - išgąstis. Burnoje - tik užgesęs žodis...
Siaubūnas, pabaisa, klajūnas, bestija pragaro! -
Suklykė siela, pamačius vaidentuvėje vyksmą.
Bet beformis keliautojas, kritęs į tamsą liūdėjo
Įsikniaubęs į kampą norėjo vien tik tai pasakyti:
Ar galiu sutrukdyti, ar galima, pone!
Žmogysta nematė ir nieko išgirst negalėjo.
Vaiduolkis pasislėpė į kritusios žurkės urvą.
Beformis nerado žemėje rojaus. Tik bespalvis liūdesys.
Tikras Dearnis

2013-04-22 21:30:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2013-05-05 22:12:48

na
žinant
kad autorius labaiu prozininkas fantastas
panašaus teksto ir buvo galima tikėtis
tekstas griozdiškas, proziškas
bandyta parašyti istorija
be užuolankų ir rimavimų

na
net nežinau
duodu 3 kaip fantastas fantastui - galėjai ir geriau:)

Vartotojas (-a): Leditamsa

Sukurta: 2013-05-02 18:25:43

Sunkus savo mintimi eilėraštis, bet kadangi man nesvetimas 5(10)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2013-04-24 11:46:53

mistinė baimė... gal žaidimas 3,5

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2013-04-23 13:03:41

„Išsigandęs žmogysta išgirdo tai, kas nematoma“ (puiku), paskui „Žmogysta nematė ir nieko išgirst negalėjo.“ Gal ką praleidau tarp vyksmo ir liūdėjimo, o gal tai ir buvo vyksmas? Kas atsitiko, truputį čia užkliuvau, bet 5.