Ir apie ką kalbėt, kada apanka širdys —
Apie vasario speigą, baltą pūgą?
Paukščius, kurie kažkur pakilę,
Jau trikampiais į gimtą kraštą skrenda?
Ar apie tylą, pelėsiu įsiėdusią į sienas,
Beprasmę būtį, laiko kandžių mereškuotą?
Iš naujo juk savęs nebepersėsi,
Pavasariai ne tau — tai žemei duota.
Jauties kaip važis rožėm apsodintas,
Tik tiek ir vertas — kiemui puošti.
Įklimpęs pavažom į minkštą molį,
O ienos tartum rankos sukryžiuotos.
Ir apie ką kalbėt, jeigu daugiau neliko
Nei žodžiuos geismo, nei minties gilumo.
Tik, akimis į dangaus skliautą įsisegęs,
Meldies, kad vyturys nepavėluotų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-03-04 14:17:51
\Pavasariai ne tau - tai žemei duota.\ Verčiantys susimąstyti žodžiai, gražiai sudėta.
Vartotojas (-a): jassonas
Sukurta: 2013-03-01 09:01:06
gražus kalbėjimas. sulauksim :)
Anonimas
Sukurta: 2013-02-28 19:59:30
Šitas jūsų gražus, patiko.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-02-28 13:21:21
Lai parneša vilties giesmelę vyturys.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2013-02-28 11:59:21
...skausmingai, lyg ilgesiu raikytum laiką...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2013-02-28 10:23:41
Liūdnai pavasariškas. Patiko:
"ienos tartum rankos sukryžiuotos".
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-02-28 10:21:23
„Tyla, pėlėsiu įsiėdusi į sieną“, „beprasmė būtis, laiko kandžių mereškuota“, „ienos tartum rankos sukryžiuotos“, „pavasariai [...] – tai žemei duota...“ – yra peno ir minčiai, ir jausmui.
Duokdie, tokios tikros ir nuoširdžios maldos kasdienybei!
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-02-28 10:04:48
Kodėl tokios nepavasariškos nuotaikos???