Vis ne tiesiai — užuolankom,
Lyg šešėlio savo bijodamas.
Be minties, tiktai nuotrupom,
Atbulai žodžius sudėliodamas.
Neprišauksi, atsiliepę aidu —
Du kartus ir be garso nutyla.
Horizonto juostoj miražas
Į smulkiausią smėlį subyra.
Vienas lašas nenugali troškulio,
Rodos kraują savo išgertum.
Atsišauk, jeigu mano likimas,
Gal bijai, manai neištvertum?
Juk žinai, tiktai šūvis beliko,
Nuspausk — nusitaikyt nereikia.
Kam dar vienas žemėj miražas,
Lyg šešėlis buvusio laiko?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-01-16 21:56:11
Mintys šokinėja lyg kiškiai per sniegą... Bet todėl ir įdomu skaityti. :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-01-16 10:07:35
Nuspausk - nusitaikyt nereikia... Būna ir taip...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2013-01-15 22:10:18
Be minties, tiktai nuotrupom,
Atbulai žodžius sudėliodamas,
Lyg šešėlis buvusio laiko
Lašas troškulio –
bundančiam vaikui (kai išmiega, bunda, gerti nori, grįžinėja, (nuo žodžio grįžta) iš
astralinių kelionių, ką šneka - nesuprasi, be minties, ) arba - bundantis vaikas; (bet jums atrodo, kad viskas turi būti kažkam? na tekste, lyriniam herojui.) ne nieko miražiško nepajutau pas jus tekste; daug skaičiau, lėtai - įdėmiai, nu niekur į miražą neatsirėmiau...)
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2013-01-15 19:57:17
Gal ir neblogai, tačiau man trūksta sąryšio tarp posmų, vaizdų, atviresnio, drąsesnio, konkretesnio išgyvenimo parodymo. Tiesiog, per daug aptakumo.
"Vienas lašas nenugali troškulio,
Rodos kraują savo išgertum." - čia gerai.
Vartotojas (-a): Ūdra
Sukurta: 2013-01-15 19:50:01
Trečias posmelis patiko labiausiai. Išjausta, Juodvarni. Ir smarku.
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2013-01-15 17:29:46
štai taip...
Vartotojas (-a): Paveisninkas
Sukurta: 2013-01-15 17:22:55
gražus eilius
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-01-15 17:02:00
Išjaustas darbas.