Vis ne tiesiai — užuolankom,
Lyg šešėlio savo bijodamas.
Be minties, tiktai nuotrupom,
Atbulai žodžius sudėliodamas.

Neprišauksi, atsiliepę aidu —
Du kartus ir be garso nutyla.
Horizonto juostoj miražas
Į smulkiausią smėlį subyra.

Vienas lašas nenugali troškulio,
Rodos kraują savo išgertum.
Atsišauk, jeigu mano likimas,
Gal bijai, manai neištvertum?

Juk žinai, tiktai šūvis beliko,
Nuspausk — nusitaikyt nereikia.
Kam dar vienas žemėj miražas,
Lyg šešėlis buvusio laiko?