Ainu namą, kasdien tiktai namą,
Bekryptes linijas, keliu vadinamas,
Varovas – nebylys delčias pemuo,
Be naktigultą, šaltas ir ažkimis.
A spalgenas rūgštis ligi širdies,
Lig atminties, kur būta, kur nebūta,
Gastinčius minkas – talima žvaigždę,
Besparniai paukščiai lasa pą minutį.
Pą sopulį, pą žodį, tuoj neliks,
Unt kų prašytis sielas giminysten,
Dungaus pastogej sutema gili,
Tik vėjai alkani kasnakt sugrįžta
Atgal namą, visi tiktai namą,
Teip norias ait, a kelią nebelikį,
Menulįs pjauna riekį sutemas,
Širdy benamej rudeniškai dyka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-09-26 08:47:06
Skambu ir tikra.
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2012-09-21 08:53:45
Graži uturka, ale kol teip liūdna?
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-09-21 07:59:09
Žodis sulebedyta visada turėjo neigiamą atspalvį.Tad?
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2012-09-21 06:05:00
...nešpėtnai sulebedyta....
Anonimas
Sukurta: 2012-09-20 21:22:29
O tap gražiai parašyta
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2012-09-20 19:49:13
Ale i giars labai :)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-09-20 19:38:00
!
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-09-20 19:25:43
Dievulėli, kaip viskas gražu.