Kai dangaus nebelieka, o žemėje šalta ir tikra,
Išgyventas vanduo nebepamena skonio nei troškulio,
Mūsų kvapas įauga bedugnėn gyvybės skaistyklų,
Belieka išeiti ir žodžiuose orą išskrosti.
Belieka pabūti, kol kvėpteli geismo praeiviuose
Įstrigusios gatvės ir perneša laiką sekundėmis,
Kol žingsniai dalijasi skausmą į veidus ir tėviškes,
Užtvenkiamos lūpos daugiau niekada nesiskundžia.
Daugiau niekada, juk atatranka kerta tik skubantiems
Į kitą rytojų, o mes užkariaujame greitkelius
Suskilusiais vyzdžiais, užmirštam nušluostyti trupinius,
Nuo drėgno rudens, tik užgydom žingsnius nepareiti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-09-24 21:34:13
Dubliuoju Eglutę - man ta vieta irgi ypač...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-09-16 19:53:53
Gera įkvėpti tokio teksto eilučių...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-09-15 20:44:07
Užtvenkiamos lūpos daugiau niekada nesiskundžia.
Užtikrintai...
Anonimas
Sukurta: 2012-09-14 23:20:24
Jūs - talentinga. Ir tegu dangūs su Jumis pasilieka, kiek būsit. Dėkui
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-09-14 22:54:52
Tokie gilūs pajautimai.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-09-14 14:08:21
Išoperuota būsena kaip plastikos chirurgo ranka - meistriškai. Žaviuosi.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-09-14 12:20:58
Po Antano sąrašo stiprumo siūlyčiau kvėptelti "geismo praeiviuose". Tai lyg kilstelėjimas po stipraus sukoncentruoto spaudimo.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-09-14 11:15:50
super, negaliu nesižaveti „Užtvenkiamos lūpos daugiau niekada nesiskundžia“, „Daugiau niekada, juk atatranka kerta tik skubantiems“