trečias- stiprus ramybe

Solveigai:

Ačiū. Labai patiko jūsų variantas... :)

Jautru.
Sėkmės Tau!

Siaurų tekstų platus jausmai.

dingęs sodžius - mozaika gyvenimo - Dievas tebesaugo :)

Pirmas - sodžiaus įprasminimas.

Gerai tas gandras ant kryziaus "kaip nukryziuotas", arba jau tiesiogiai tupi i tiek, kaip pranaselis, "viens isejo, kitas atplasnos"...
Gandras ir kryzius - vienas varliauja, kitas statika, arba abu muliaziniai

Gyvenimas, pro kurį visa pikta praeina, nes jis gerumu paženklintas.

...elegiški gražūs paveikslai...ypač pirmasis...

Godai: mano argumentas:
bet kuri teorija (ir haiku taip pat) neturėtų būti kilimėliu, kurį esi pasiruošusi pasitiesti (kad akmenukai nenuspaustų), sugalvojęs nusilenkti Saulei ir likimui.
Remiuosi autorės (Danutės) poetiniu vaizdiniu.

Laiptuose, mano argumentas:
gandras ant kryžiaus > iškart natūraliai nusako vaizdą, ko ir reikia haiku, kaip poetinė fotografija; ir savoms interpretacijoms erdvės į valias;) tiksliau, aiškiai nusakytas vaizdas nepažeidžia erdvės savoms interpretacijoms;
kryžius ir gandras – > iškart nuteikia statiškai, dargi į aforistinį atspalvį, o to reikia vengti haiku...
Remiuosi haiku teorija.

Gana jaukiai susiskaitė ir kaip atskiri ir mintimi sujungus į vieną. Pirmas man prikibo labiausiai.

Su Godos komentare siūlymu nesutikčiau: nėra ko tupdyti tokius itin stiprius reikšminius ženklus vienas kitam ant kaktos:) manyčiau priešingai: jų išskyrimas, naudojant sąrangą ir – tarsi įrėmina dingusį ir įgauna puikią ir harmoningą menamą formą nuo iki: nuo pradėjusio gyvenimą (gandras) iki išėjusios aukštesnės būties (kryžius).

Dėl 2 haiku: Danute, gera mintis stipriam darbui:)

Dėl 3: Ramybė išgyvenama, bet nenusakei, kas ją sukelia (mažulyčio, visiškai mažo išorinio konteksto tūktų, pajungties iki sukeltos įstabos, gali būti bet kas, kad ir atsitiktinis pūkas, sekantis pasaulio judesius).

labai užutikrinti :)

Realu, vaizdinga, įtikima. Patiko.
Tik — gandras ant kryžiaus > manau, įtaigesnė akimirka vaizdui būtų. Juk taip yra ir fotografijoje, ar ne?:)