Koks nepalaužiamas
Motinos laukimas.
Neatitraukiant
Žvilgsnio nuo kalvos.
Ar nepakils
Nuo kelio dulkės?
Gal nors per tokią šventę
Parvažiuos?
Nauja skara.
Troba — kelintą kartą šluota.
Virš stalo — sodas,
Kapa margučių.
Po porą — paskaičiuota
Kiekvienam.
Gal krislas koks įkrito?
Iš kur tos ašaros
Akių kampuos?
Žinau — toli...
Nebyliai guodžias staktai.
Ir net žarijom spragsint
Dairos į duris.
Neloja šuo,
Nekyla kelio dulkės.
Rytoj, rytoj gal aplankys?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-05-10 18:22:45
Puikiai.
Anonimas
Sukurta: 2012-04-24 15:19:48
Laiškas gruodį įstringa kaimo pašte.Labai įsijausta ir perteikta mintis.Prie visų talentų atsiskleidė dar vienas,tiek metų slėptas.
Anonimas
Sukurta: 2012-04-18 18:15:20
Taip, retai pamąstom, koks sunkus tas motinų laukimas... išgyventas
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-04-15 20:18:44
Toks tikras, širdimi išjaustas laukimas.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-04-15 17:29:41
Gyvas laukimo paveikslas.
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-04-15 15:21:01
Žavi autoriaus kūryba tikrumu, švarumu :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-04-15 13:24:17
Motinos visada laukia. Graudžiai gražu.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-04-15 11:05:26
ponaas ,Juodvarni,puikiai perteiktas laukimas,nerimas...puiku