Ne laiką išardom, tik bandom nebūti,
Į pravirus langus sušvirkščiame sniego,
Nusivejam gyslas iš drugio, užsirišam kliūtis,
Kol ašarų vandenys kiemo upeliuose miega.
Užadom buveinę, kai šilkverpiai prausiasi
Pakalnučių lede, kol neišmirė pasakos,
Delno gurkšnis pakimba ir užpila ausį
Mažo paukščio šnarėjime, grįžtant suprasi
Gatvių kalbą ir posūkius, langą į vakarus,
Kur tušti lagaminai voratinkliais serga,
Sniego adata duria į trečiąją akį,
Reikia perkirsti mazgą, dabar užsimerkim,
Kol dar sniegenos dygsta kiemų vienuolynuos,
Susipynusiom lūpom ragaudamos vėją,
Kol dar tylios pašvaistės, kol sniegas nežino,
Kaip ateina lietus ir į dangų šviesėja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2012-03-03 18:40:55
kaip visada - puikiai :)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-02-27 19:52:43
liuks!Sniego adata duria į trečiąją akį,
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-02-26 19:40:00
Sraunus, nesustabdomas minčių ir vaizdų tekėjimas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-02-26 16:30:18
,,Kur tušti lagaminai voratinkliais serga" ... o, nežinojau :) ...stiprūs įvaizdžiai
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-26 15:46:45
man tik sniego sušvirkštimas užkliuvo - nelabai maloniai skamba. Šiaip - tikrai puikus darbas
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-02-26 14:38:21
Kur tušti lagaminai voratinkliais serga,
Sniego adata duria į trečiąją akį,
Tokie įdomūs pastebėjimai... :)