Baltą lapą valgo alkani eilėraščiai
Išvaryti gyventi pamišėlio laiko.
Dar tokie lengvabūdžiai, beraščiai
Pasileidusią mintį ant lapo sulaiko.
Ji į paraštę sprūsta – gūdžiąją girią,
Nesutramdytą aistrą begėdė gaivina.
Naktis saldžiabalsė be galo ją giria,
Siurbdama iki ryto jausmus ir vyną.
Dirvon kritusią pamestą raidę augina,
Išdžiūvę nuo lempos popieriniai arimai.
Žodžio garbę lyg riteriai vyriškai gina
Senamadiškai orūs ritmai ir rimai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-08-10 23:03:06
Gerai pagauta mintis
Vartotojas (-a): Fillete
Sukurta: 2011-08-10 21:51:28
O man labai patiko tie "alkani eilėraščiai" :)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-08-10 18:12:15
mintis superinė. atlikimas gi banalus ir nekabinantis.
Anonimas
Sukurta: 2011-08-10 18:08:06
"Baltą lapą valgo alkani eilėraščiai" - čia gerai. Net labai. O daugiau, deja, kažko pritrūko. Stiprumo, gilumo... Nors nuoseklu ir surimuota iš tiesų neblogai. Sėkmės tolimesnėje kūryboje. :)
Anonimas
Sukurta: 2011-08-10 17:29:59
Taip tvirtai rasyta.
Ale "be galo" - tikra senamadiska i nemading :)
Anonimas
Sukurta: 2011-08-10 17:20:38
na man kaip tik pasirodė tuštoka. Riteriškai ir dar vyriškai- vienas kitam maišantys žodžiai. Bet juk aišku, tai senamadiška maniera..
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-08-10 14:09:20
Žodžio garbę lyg riteriai vyriškai gina
Senamadiškai orūs ritmai ir rimai.
Prasmingai sudėtas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-08-10 11:22:43
kas tik nenusėda į tas eilėraščių dirvas