Santrauka:
Noras.. japonų mitologijos tema...
Žmonės kabina
Savo norus ant medžio..
O aš tenoriu,
Kad būtų giedra,
Kad dangiški vandenys
Neužlietų
Mūsų meilės savo ašarom..
Aš ateisiu pas tave,
Per pieno upę
Tekančią dangumi
Basa
Šokinėdama nuo žvaigždės
Lig žvaigždės,
Tarsi jos tebūtų
Brastos akmenys
Nors saulės degs po mano kojom,
Kai aš eisiu
Pas tave
Tik tegul būna giedra..
O tada
Norėčiau,
Kad žvaigždės
Lyg medus
Ištirptų
Karšto pieno upėje
Ir mūsų niekas neišskirtų..
Ar galiu šį norą
Pakabint ant medžio?
- Orihime…
Aš pats nuausčiau
Tūkstantį drabužių
Kiekvienam dievui,
Jei tik man leistų šią vieną naktį
Ganyti tavo akis…
………..
Mes susitiksime,
Kai sukabinsime savo norus
Ant to paties medžio
2006 05 22
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2006-06-06 20:06:26
Iš tikrųjų labai keista. Nors negaliu tiksliai pagauti Japonijos, bet kažkas yra, tik labai neapčiuopiama, nesuprantama. Dėl to nuotaika tampa mistiška (saulės, žvaigždės). Iš tiesų puikiai susipina realybė ir mistika, fantastika, net nejunti kada. Gražūs perėjimai, tik, manau, reiktų pakoreguoti kompoziciją. Nors gal tada ir pasikeistų tas jausmas staitant... Net nežinau... Puiku!
Anonimas
Sukurta: 2006-06-06 18:51:16
Marga, bet yra kažko gražaus.
nepatiko man "meilės ašaros", bet labai patiko norų kabinimai ir pabaigos du posmai.