Žmonės kabina
Savo norus ant medžio..

O aš tenoriu,
Kad būtų giedra,
Kad dangiški vandenys
Neužlietų
Mūsų meilės savo ašarom..

Aš ateisiu pas tave,
Per pieno upę
Tekančią dangumi

Basa
Šokinėdama nuo žvaigždės
Lig žvaigždės,
Tarsi jos tebūtų
Brastos akmenys

Nors saulės degs po mano kojom,
Kai aš eisiu
Pas tave

Tik tegul būna giedra..

O tada
Norėčiau,
Kad žvaigždės
Lyg medus
Ištirptų
Karšto pieno upėje

Ir mūsų niekas neišskirtų..

Ar galiu šį norą
Pakabint ant medžio?

- Orihime…
Aš pats nuausčiau
Tūkstantį drabužių
Kiekvienam dievui,
Jei tik man leistų šią vieną naktį
Ganyti tavo akis…

………..

Mes susitiksime,
Kai sukabinsime savo norus
Ant to paties medžio

2006 05 22