Kyla jūra ir plauna gatves,
Delno įlanką užneša smėlis,
Man paskolink truputį savęs,
Kol vanduo atminties neišgėrė.
Kol negrįžo įmirkę krantai,
Pabučiuoti sudygusių kojų,
Tiek srovės ir šviesos, nematai,
Tik į tėkmę iš naujo kartojies.
Ir į saują paleidi žuvis,
Nežvynuotas, nuauksinto gymio,
Ošia jūra, užtvindo akis,
Vėl manęs nuo savęs neapgynei.
Tenka rinkti smėlėtais delnais
Tavo plaukus nuo vėjo pagalvių,
Dingo miestas, vanduo aklinai,
Nenuplautas, tik keičiantis spalvą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-06-03 00:26:58
Paploju. Beje, labiau lyriškas ir labiau kitoks nei įprasta Juozapavai. Vis tiek - katučių.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-06-02 23:24:53
Paskutinis posmas ypač įstrigo, patiko
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-06-02 16:53:58
Gebat gražiai pabert mintis, net jūros vandeniu jos nenuplaunamos :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-06-02 16:29:00
Vandens takumas, gyvybė, atsinaujinimas... skaitai ir susilieji, atrodo, atsikartoji metaforose. Paskutinės eilutės kiekvieno posmelio vis svariai užbaigia. Labai gražu, kaip visada, savita, įdomu. Talentingai. Ačiū.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-02 12:30:17
juozapaviškai taiklūs, nors netikėti įvaizdžiai. puikuma.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-06-02 10:47:04
dainingas :)
Vartotojas (-a): saule
Sukurta: 2011-06-02 10:33:06
Vanduo turi daug veidų - kiekviename eilėraštyje jis vis kitoks...
Anonimas
Sukurta: 2011-06-02 10:04:20
puikus...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-06-02 09:16:34
Tenka rinkti smėlėtais delnais
Tavo plaukus nuo vėjo pagalvių,
...gražu...