Kyla jūra ir plauna gatves,
Delno įlanką užneša smėlis,
Man paskolink truputį savęs,
Kol vanduo atminties neišgėrė.

Kol negrįžo įmirkę krantai,
Pabučiuoti sudygusių kojų,
Tiek srovės ir šviesos, nematai,
Tik į tėkmę iš naujo kartojies.

Ir į saują paleidi žuvis,
Nežvynuotas, nuauksinto gymio,
Ošia jūra, užtvindo akis,
Vėl manęs nuo savęs neapgynei.

Tenka rinkti smėlėtais delnais
Tavo plaukus nuo vėjo pagalvių,
Dingo miestas, vanduo aklinai,
Nenuplautas, tik keičiantis spalvą.