Naktis nugraužia durų velkę
Ir kambarius iškloja kūnai,
Atodūsiai du užsimerkia,
Nusigręžia, turbūt nebūna.
Kai tamsios drožlės išsibarsto
Į nemiegotą kūnų miegą,
Išsikasa iš drobės karstą
Ir nemirtingi pasilieka.
Išaudžia naują nebuvimą,
Ir nytimis išsiskaičiuoja,
Naktis, geležimi užkimus,
Tamsa užsipila į kojas.
Užado kraują ir nutyla
Garsai į duslų žemės skonį,
O kambariuos dvi sielos žilos
Užmigusios sapnuoja žmones.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2017-03-14 19:36:39
nuo pirmos iki paskutinės eilutės...
Vartotojas (-a): einanti
Sukurta: 2011-04-20 18:12:04
Nerandu žodžių komentarui, tiesiog įsidedu į mėgstamas:)))
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-04-17 10:40:18
puikus,žinoma...ir įvaizdžiai nebanalūs...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-04-16 21:45:21
geras, labai, ypač pabaiga.
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2011-04-16 12:21:32
puiku...verta paskaityti...