Džinsus išplausiu,
Jie vėl bus tokie, kokie buvo lig šiol.
Išlyginsiu ir į spintą padėsiu.
Bet šioji dėmė, mažutė dėmė,
Ant ateisiančių mano dienų nusileis
Ir lyg draugas ar priešas lydės,
Ir lyg draugas ar priešas lydės.
Ir netgi kai grįšiu šion vieton – būsiu švarus,
Kai juoksiuos iš visko, kas buvo – būsiu švarus,
Kai kelias kitom dėmėm bus nusėtas,
Būsiu švariausias pasaulio žmogus.
Kai kelias kitom dėmėm bus nusėtas,
Būsiu švariausias pasaulio žmogus.
Bet jei kažkada,
Kai būsiu jau senas –
Seniausias pasaulio žmogus
Ir ramiausias, lyg didžiausias pasaulyje kalnas,
Jeigu tada,
Pirmąjį kartą po šitiek tūkstančių metų,
Prisiminsiu šią dėmę,
Ji bus viena iš didžiausių mano dėmių,
Ji bus viena iš didžiausių mano dėmių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-25 13:44:06
"Ir ramiausias, lyg didžiausias pasaulyje kalnas," - kažkodėl nepatiko ši eilutė :D Ir dar "tūkstančių metų" - pats irgi neišvengiu to pavartoti, bet kaip būtų smagu, jei atrastumėm įdomesnių laiko matų. Visai nieko tekstas.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-25 11:33:58
Kaip, Spilga, neradai?! Nieko tu nesuprati, kai pasensi, nutuksi - netilpsi į džinsus, va ką reikia tau įsitėmyti, čia - ODĖ - DŽINSEKAMS, kuriuose tu esui lyg dėmė :O)
p.s. jei kas, čia „džiaukavoju“, tegu autorius neužsigauna.
Vartotojas (-a): pauuula
Sukurta: 2011-03-24 22:56:03
Super, tos pasikartojančios eilutės taip gražiai nuskambėjo.. Lyg kažkas dainuotų, o aš klausyčiaus :))