Džinsus išplausiu,
Jie vėl bus tokie, kokie buvo lig šiol.
Išlyginsiu ir į spintą padėsiu.
Bet šioji dėmė, mažutė dėmė,
Ant ateisiančių mano dienų nusileis
Ir lyg draugas ar priešas lydės,
Ir lyg draugas ar priešas lydės.

Ir netgi kai grįšiu šion vieton – būsiu švarus,
Kai juoksiuos iš visko, kas buvo  – būsiu švarus,
Kai kelias kitom dėmėm bus nusėtas,
Būsiu švariausias pasaulio žmogus.
Kai kelias kitom dėmėm bus nusėtas,
Būsiu švariausias pasaulio žmogus.

Bet jei kažkada,
Kai būsiu jau senas –
Seniausias pasaulio žmogus
Ir ramiausias, lyg didžiausias pasaulyje kalnas,
Jeigu tada,
Pirmąjį kartą po šitiek tūkstančių metų,
Prisiminsiu šią dėmę,
Ji bus viena iš didžiausių mano dėmių,
Ji bus viena iš didžiausių mano dėmių.