Markstas unduo žiedu lelijas
Tarp akmeniokų upes taki,
Gurga sava laimį pavijys,
Viškai neklausą kų jam šauki.
Čia sustinka žemę ir dungus,
Smelėtas kruntas, gili versmę.
Upes lunkas da amžius išbus,
Gal ir mes atminimąs liksme.
Narėčia girdėt karklą maldų
Suklupusę Švintoses kruntuos.
Undenį glostytę sraunų
Jų šešėlias be saulas vesiuos.
Nusilinktę protevių jėgai
Nusdabotai iš tvirtų ųžalų,
Pajaustę, kaip skausmas bėgą.
Džiaugsmui paješkot sparnų einu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2011-01-26 13:51:43
Tu jau asi išgirdus karklų maldų pre Švitosias krantų...Puiku!
Vartotojas (-a): skaimik
Sukurta: 2011-01-26 12:07:29
Dėkoju visiems, kad skaitote, vertinate ir stumiate pirmyn. Ačiū :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-01-26 08:55:20
Par mum saka "viškiai", ale čia biškį kita šnekta, nars tik beveik teoriškai. Gale būt ir "viškai". Man ailėraštis bais patika. Skaistute, augi ne denom, a valundam.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-25 23:14:04
Gražu, tokie puikūs gamtos vaizdai: susitinka žemė ir dangus, smėlėtas krantas ir gili versmė...Mielai nuskambėjo.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-01-25 22:12:05
Skaistute, ir aš nuoširdžiai pasimeldžiau šiam mūsų abiejų kraštui.Ačiū tau,tik nesupratau žodžiio ,viškai,-taip Vyžuoniškiai nesako...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-25 20:48:21
gražu :)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-01-25 18:34:47
Turtingas tas mūsų kraštas, daug sutalpinai, Skaimik :-)