Santrauka:
Eilėraštis apie nukaustomus žirgus
Aš nežinau, kaip tau gyvent
šitam krašte, kur šaltos aušros.
Kur nukerpa karčius arkliams
ir išveda per tuščią lauką.
Prie kalvės linksmas šurmulys,
auksinis žaizdras krosny aušta,
ir niekad laiko neturįs
juos kalvis paskubom nukausto.
Į sunkvežimius tempia juos
ir riša už kaklų lenciūgais.
Dar vakar jie šituos laukuos
bulvienoj traukė sunkų plūgą.
Po kojom žemė nebe ta –
tik kietos lentos, skaudžios rykštės.
Tu nusilenki, Lietuva,
arkliams, pas protėvius išvykstantiems.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2005-03-29 03:59:55
Be galo patiko. taip pasiilgau tokiu tikrovisku, rimuotu ir liudnu eilerasciu. kokius vaikysteje mintinai mokydavausi...
Vartotojas (-a): Tina Rein
Sukurta: 2005-03-29 00:51:09
Liūdnas. O šiandien norisi kažko linksmesnio...
:
Sukurta: 2005-03-28 08:16:58
tikras. įspūdis. lenciūgui ne. visa kita - taip.labai.
:
Sukurta: 2005-03-28 03:57:58
Patiko, grazus vaizdiniai. Visumoj: geras darbas. Kopinu i savo megstus. :)
:
Sukurta: 2005-03-27 13:25:10
Parašyti smagia ranka. Autorius ištaškęs ne vienus kaimiškus barščius. Gyvenimo pakaustytas kaip tas Lietuvos arklys (atleis, už tokį mano nusižvengimą). Jau ne neviename tavo eilėraštyje žirgai prabėga. Esi malonus gaivalas. Ir nesaldus. Subalansuotas mano skoniui.
Bus ką skaityti.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-03-27 11:59:36
patiko. Toks dainingas. Galima ir dainą sudainuoti pagal šiuos žodžius.