Aš nežinau, kaip tau gyvent
šitam krašte, kur šaltos aušros.
Kur nukerpa karčius arkliams
ir išveda per tuščią lauką.

Prie kalvės linksmas šurmulys,
auksinis žaizdras krosny aušta,
ir niekad laiko neturįs
juos kalvis paskubom nukausto.

Į sunkvežimius tempia juos
ir riša už kaklų lenciūgais.
Dar vakar jie šituos laukuos
bulvienoj traukė sunkų plūgą.

Po kojom žemė nebe ta –
tik kietos lentos, skaudžios rykštės.
Tu nusilenki, Lietuva,
arkliams, pas protėvius išvykstantiems.