Gyvenimo lobiai

Gyvenimo pusiaukelė – ar pagalvoji?,
Kodėl šuoliuoja laikas lyg žirgai?
Kas juos pabaidė, gal ką pastebėjai?,
O gal per darbus, nieko nematei.

Sustok akimirką, susimąstyki,
Gal prieky laukia posūkis staigus.
Pažvelk atgal ir pažiūrėki,
Į savo pėdsakus - ryškius, o gal blankius.

Ir nenustebk, jei nieko neįžvelgsi,
Gyvenimas lyg dykumoj audra.
Džiaugsmai  - nelaimės, tarsi brolis, sesė,
Lydėjo lyg sarginiai tave, mane.

Bet vis dėlto, pasijunti laimingas,
Užaugo dukros, sūnūs ąžuolai.
Nesusikrovei tu ten jokių turtų,
Nes lobius per gyvenimą, išdalinai.
Ertis

2010-06-19 08:12:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-06-19 21:28:04

Vis ta išmintis įžodinama.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-06-19 15:37:33

Tokie lobiai, net ir išdalinti - vistiek lobiai... vistiek esam turtingi... :)

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2010-06-19 11:46:27

patys didžiausi turtai -tai šeima,o pats didžiausias lobis -tai vienybė ir nuoširdumas joje.