Gyvenimo pusiaukelė – ar pagalvoji?,
Kodėl šuoliuoja laikas lyg žirgai?
Kas juos pabaidė, gal ką pastebėjai?,
O gal per darbus, nieko nematei.

Sustok akimirką, susimąstyki,
Gal prieky laukia posūkis staigus.
Pažvelk atgal ir pažiūrėki,
Į savo pėdsakus - ryškius, o gal blankius.

Ir nenustebk, jei nieko neįžvelgsi,
Gyvenimas lyg dykumoj audra.
Džiaugsmai  - nelaimės, tarsi brolis, sesė,
Lydėjo lyg sarginiai tave, mane.

Bet vis dėlto, pasijunti laimingas,
Užaugo dukros, sūnūs ąžuolai.
Nesusikrovei tu ten jokių turtų,
Nes lobius per gyvenimą, išdalinai.