12.
Kol ilgesiu dar spindi mano akys
Norėčiau, kad ir tavosios spindėtų,
Kad pakartotum tai, ką esi sakęs...
Ir lapais klevas anspaudą uždėtų.
Jei pamiršai - padėčiau prisiminti,
Tie žodžiai mane ir sapne sekioja.
Mokėjai netaupydamas dalinti
Ir negali pamiršt, ką dovanojai!
Vienai su rudeniu kovot sunkoka,
Kai kieme nuolat piktas vėjas šoka
Ir tranko langines tarsi patrakęs.
Dabar ateik į paskutinę stotį -
Vėliau kvietimas gali negalioti!
Ateik, iš anksto nieko nepasakęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-05-29 22:56:03
nelabai
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-29 19:14:21
puiki pabaiga...ir taip norisi laukt tęsinio... :)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-05-29 18:27:24
Pabaiga ypač sužavėjo
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-29 16:07:09
Gražu, labai gražu. Iš to sonetų rinkinio šitas man labiausiai. Kiti irgi puikūs, bet šitas vainikuoja.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-29 14:29:05
Ilgesingas kvietimas.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-29 10:04:48
...sielos virpesiai...gera skaityti.
Vartotojas (-a): saksas
Sukurta: 2010-05-29 09:43:47
kaip visada - nuostabu...
Anonimas
Sukurta: 2010-05-29 08:24:32
gal "klevai"keist į klevas
ritmas sušlubavo :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-29 07:53:24
oi kaip švelniai užburiančiai :)...ir aš dėkoju :)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-29 07:51:11
Skaitau visus Jūsų sonetus ir kuo toliau, tuo labiau žaviuosi. Ačiū.