12.

Kol ilgesiu dar spindi mano akys
Norėčiau, kad ir tavosios spindėtų,
Kad pakartotum tai, ką esi sakęs...
Ir lapais klevas anspaudą uždėtų.

Jei pamiršai - padėčiau prisiminti,
Tie žodžiai mane ir sapne sekioja.
Mokėjai netaupydamas dalinti
Ir negali pamiršt, ką dovanojai!

Vienai su rudeniu kovot sunkoka,
Kai kieme nuolat piktas vėjas šoka
Ir tranko langines tarsi patrakęs.

Dabar ateik į paskutinę stotį -
Vėliau kvietimas gali negalioti!
Ateik, iš anksto nieko nepasakęs.