Mama, kodėl mano širdis ne tavoji skrynia,
Kurioje drobes išaustas laikei?
Vakarėjant, prieš Žvaigždėtąją naktį, atverčiau aš ją
Ir stalą užkločiau baltai.
Galėtume vėl minutėj šventoj
Dalintis Kalėdų džiaugsmu,
Dešimtmečių siena sudegtų liepsnoj
Ir šviestų ne žvakės – šviestum man Tu.
Žinau, kalėdaičio nelauši, tau nebus dovanų
Raudonam maiše po egle,
Nematysiu, tik jausiu, kaip už mano pečių
Visą laiką stovėsi šalia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-12-23 19:35:24
...su didele meile...iš širdies...plaukia žodžiai...labai...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-12-23 15:41:49
sukrečiantis. tai taip tikra, išgyventa. puikiai perteikta.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-12-23 15:06:11
Nematysiu, tik jausiu, kaip man už pečių
Visą laiką stovėsi šalia.
Mamos visada šalia, net ir išėjusios.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-12-23 14:21:00
Skaudus tikrumas.
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-12-23 13:16:59
Visa, kas plaukia iš širdies - tikra ir jaudina...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2009-12-23 13:09:50
Gražūs žodžiai...Man atrodo, kad visų Mamos, išėjusios anapilin,stovi už savo vaikelių pečių, saugo jų ramų miegą.Ir mes tai jaučiame–juk tai mūsų baltieji angelai sargai...O ant balto vakarienės stalo visada padedame Jai skirtą lėkštelę , į kurią įdėtas atlaužtas Kalėdaitis....Šis eilius labai sujaudino...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-23 12:53:04
Mama, kodėl mano širdis ne tavoji skrynia,
Kurioje drobes išaustas laikei?
Ilgesys, meilė ir kodėl....