Mama, kodėl mano širdis ne tavoji skrynia,
Kurioje drobes išaustas laikei?
Vakarėjant, prieš Žvaigždėtąją naktį, atverčiau aš ją
Ir stalą užkločiau baltai.

Galėtume vėl minutėj šventoj
Dalintis Kalėdų džiaugsmu,
Dešimtmečių siena sudegtų liepsnoj
Ir šviestų ne žvakės – šviestum man Tu.

Žinau, kalėdaičio nelauši, tau nebus dovanų
Raudonam maiše po egle,
Nematysiu, tik jausiu, kaip už mano pečių
Visą laiką stovėsi šalia.