Vaizdas į jūrą

Santrauka:
Josifas Brodskis "Vaizdas į jūrą"
Vertė: Gintaras Patackas, Tomas Venclova, Markas Zingeris.
Vilnius: Vyturys, 1999.
„Vaizdas į jūrą“ – rusų poeto Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio poezijos rinktinė iš knygų „Sustojimas dykumoje“, „Nuostabios epochos pabaiga“, „Kalbos dalis“, „Uranija“, „Peizažas su potvyniu“. Kaip ir nurodo rinktinės pavadinimas, daugelyje eilėraščių dominuoja jūros vaizdai („Didonė ir Enėjas“, „Vaizdas į jūrą“, „Laiškai bičiuliui į Romą“, „Naujasis Žiulis Vernas“, „Švediška muzika“, „Lietuviškas noktiurnas: Tomui Venclovai“ ir kt.).
J. Brodskis savo poezijoje dėsto įvykius. Dauguma kūrinių primena prozos kalbėjimą. Juose pernelyg detaliai dėstomi įvykiai. Eilėraščiai tampa pasakojimu. Eiles galima skaityti kaip prozą. J. Brodskio kūryboje vyrauja daiktavardinė poetika:
Užmigo Donas, ir su juo drauge
užmigo grindys, patalas, graviūros,
kilimai, lubos, atspindys lange,
užuolaida, bufetas, žvakė, mūras.
Užmigo viskas. Buteliai, stiklai,
praustuvas, duona, peilis, porcelianas,
lemputė, spinta, laikrodžiai, stalai,
pakopos, užraktai.
Eilėraštyje „Didžioji elegija Džonui Donui“ (vertė T. Venclova) vienarūšiai daiktavardžiai detaliai apibūdina aprašomą vaizdą. Kalbama apie kūrybingo žmogaus netektį – poeto netektį:
Užmigo Donas, ir su juo drauge
užmigo sintaksė, žodynas, rimai.
nutilo skiemens. Popieriaus lauke
nelaimės, ydos, nuodėmės nurimo.
Vienarūšiai daiktavardžiai sustiprina gūdžios nakties, slepiančios mirties prasmę, vaizdinius.
Nors J. Brodskio eilėraščiai nėra filosofiniai, tačiau juose iškyla Dievo paieškos („Gal tas, kuris apglėbia mus visus,/ palietęs drėgną skruostą, užsimerkia?/ Tu, Viešpatie? Turbūt aš neteisus,/ bet taip aukštai tas didis balsas verkia.“), ryšys su anapusiniu pasauliu („Tai, Donai, aš. Neišsigink manęs./ Aš tavo siela. Vienumoj sutvėrus/ sunkius jausmus, mintis it grandines,/ tavęs šaukiuosi iš padangių sferos.“), įsiterpia būties problematika („kažkieno būtyje/ mes pavirstam šviesa ir šešėliais,/ pasakysiu daugiau –/ tik tada, kai mes viską prarandam, amžinai svetimi mes pavirstam į mirtį ir dangų.“).
Poetas dalį savo kūrybos paskyrė ir Lietuvai. Eilėraštis „Lietuviškas divertismentas“ (vertė G. Patackas) skirtas jo kūrybos vertėjui Tomui Venclovai. Tapomas lietuviško pavasario paveikslas: „Pavasario diena. Debesija/ ir balos, angelų gausybė,/ aptūpusi gausių bažnyčių stogus“. „Lietuviškas noktiurnas: Tomui Venclovai“ (vertė G. Patackas) – kitas lietuvių poetui ir vertėjui skirtas kūrinys.
J. Brodskio poezijoje vyrauja netikėti palyginimai: „Ir kaip berniukas, kurs išskrodęs lėlę,/ pravirksta, vien trūnėsius joj aptikęs,/ taip įvykius, vienus arba kitus/ krūvon suplakę, vertiname tai/ kaip šių įvykių esmę.“ (vertė G. Patackas); „Mėnulis kaip Ekleziastas karo/ aptemusiame lango kvadrate.“ (vertė G. Patackas); „Ir tegu tau kaip avino ragas persuktas protas“ (vertė M. Zingeris); „Tartum mokesčiai kambarį prislegia oras“ (vertė G. Patackas); „nervai susisukę kaip inkaro trosas.“ (vertė G. Patackas). Šokiruoja neįprastos metaforos: „ir klausą slegia vandenų mėsa“ (vertė T. Venclova). Kūrybą pagyvina vartojamos personifikacijos: „kaip balon džiūstančiom žibintas žiūri.“ (vertė G. Patackas); „Prapjautas sūris ašarom puikuojas.“ (vertė G. Patackas). Skaitytojo „laukia“ netikėti minčių šuoliai: „...pamėginki ištart „ateitis“ ir iš rusų kalbos/ bemat sprunka pelės“ (vertė M. Zingeris).
Poeto kūrybai būdingi Antikos („Odisėjas Telemachui“, „Romos elegijos“), Biblijos („1971 metų gruodžio 24“, „Lietuviškas noktiurnas: Tomui Venclovai“) motyvai. Knyga iliustruota paties J. Brodskio piešiniais.
netektis

2009-11-24 20:10:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2009-11-27 08:20:57

Kietos komentarą buvo įdomiau skaityti už pačią recenziją:)

Anonimas

Sukurta: 2009-11-25 23:56:26

Esu pasipiktinusi dėl tokio J.Brodskio poezijos išniekinimo ne kitaip.
J Brodskis - ne filosofas tvirtina recenzentė ir mala apie religijos aspektus…
Jokių išvadų dėl Nobelio pakaitos, (be talpinamo knygoje A.Bukonto vertimo yra dar ir S.Parulskio vertimas), o jau čia - J.BrodskiS ne tik filosofas, mistinė asmenybė, ir viršūnė – “Lietuviškas divertismentas”. Kiek jau Nobelio premijos laureatų rašė Lietuvai tokias eiles, tokią giluminę išpažintį sudėjo savo protėvių kraštui, mūsų Didžiavyriams Dariui ir Girėnui:
“aš virš Baltijos jūros
kaip Girėnas su Darium skrendu,
tartum jų monoplanas
nepašautas šį kartą…”

“Vakarai Lietuvoj.
Iš bažnyčių išeina minia, slepia žvakių
kablelius delnų skliaustuos.Žvarbiuose kiemuose
vištos rausias žabų krūvoj.."

Ar dėl recenzijoje išnarstytų poetikos priemonių, ar dėl pačios poezijos J.Brodskis buvo ištremtas iš Tėvynės?
Šalia esantys originalas leidžia įvertinti trijų vertėjų profesionalumą, atiduodant pliusus T.Venclovai, nes draugas žinojo, ką J.Brodskis “turėjo omeny anoje eilutėje…” :(

Anonimas

Sukurta: 2009-11-24 23:42:26

Visų pirma neatitinka šio konkurso kriterijų:
a) nėra sudominančios įžangos;
b) pagrindinėje dalyje nesupažindinama su recenzijos objekto turiniu (nenurodyta svarbiausias dalykas - kad knyga dvikalbė)
c) nėra recenzuojamo objekto įvertinimo;
d) ir nėra pabaigoje būtinos apibendrinančios autoriaus išvados.
A, ir dar nesiekia 4000 ženklų...
Pagirtina, kad nurodomi vertėjai ;-)