Ir išmetė tinklus...

Santrauka:
(iš ciklo "Regėjimai")
Ir išmetė tinklus į marių naktį,
ir rinko spiečius mirkstančių žvaigždžių...

Prikimšo pagalves it žąsį
ir palaimingai smilkinius suglaudę
į sapno sparną įsikibo.

Trejus metus miegojo.

Ir Didžiojo Eolo smėlio kanklės
pažadino – pajuto prisipildžiusias įsčias,
susikaupė tylaus laukimo rasos
ligi dangaus raudono krašto.

Ir pasipylė vėjo botagėliai pamečiui,
tarsi žirneliai smėlių lysvėje.
Ir krykštavo švendrynų lopšiuose,
aukso žuvelių lieptais ritinėjos,
su jūros kumelaitėm galynėjos,
kartojo begalybės atspalvius,
Didžiųjų tolių išmintį, galybę,
teisingą žodį mokės tarti,

kol perėjo į juos genties tyla...

Vienuolika porų akivarų išsiplėtė
nuo jūros lig smėlynų
ir nuo smėlynų lig dangaus,
sugėrė pirmapradę atmintį.

Ir metė vėl tinklus į marių naktį,
ir rinko spiečius mirkstančių žvaigždžių...



Irna Labokė

2006-01-04 14:11:52

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2006-01-05 11:33:14

Labai ačiū už nuomones! Sakot, pagalvių prikimšimo it žąsį palyginimas netinka?? Ką nors kitaip galima sugalvoti... bet aš jau suaugau su tuo palyginimu. Kai kas yra sakęs, kad būtent ši metafora yra puiki... Nežinau... o kai nežinau, nedarau nieko :))))

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2006-01-04 22:48:20

Vaizdu gilus ir platus, jame telpa ne tik pasaulis, bet ir sakmės, ir dar daug kas.

:

Sukurta: 2006-01-04 20:23:51

Pradžią ir pabaiga lyg ir pagavau, bet viduriukas – kietas riešutėlis :)

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2006-01-04 18:09:45

Garbioji autore, šis kūrinys iš visų Tamstos skelbtų svetainėje(taip papt gerų ir įdomių) , mano, gal ir subjektyve nuomone, pats brandžiausias, įdomiausias ir įsimintiniausias. Lauksių naujų , taip pat nemažiau užburiančių:-)))