gaila
kad žiemą nėra rugpjūčio –
kristų žvaigždės
sugalvočiau norą

apie oranžinę meilę
sausainių pavidalu
į sviestinį popierių įvyniotą
kur kasdien atsilauži
o naktį vėl pakvimpa
kepiniais

apie oranžinį ilgesį
kurį sumezgu į kojines
neplyštančias pirštines
į kilimus suaudžiu
išdovanoju ir parduodu
kol nebėra

apie oranžinį kelią
apelsinu riedant
iš vandenynų į dykumas
ir atgal namo
teptuku piešiant
pasaulio pakraštį

apie oranžines naktis
nesibaigiančias
kai žvaigždės girdi
nors ne rugpjūtis
– tokias kaip dabar
su Tavim