oranžinis
gaila
kad žiemą nėra rugpjūčio –
kristų žvaigždės
sugalvočiau norą
apie oranžinę meilę
sausainių pavidalu
į sviestinį popierių įvyniotą
kur kasdien atsilauži
o naktį vėl pakvimpa
kepiniais
apie oranžinį ilgesį
kurį sumezgu į kojines
neplyštančias pirštines
į kilimus suaudžiu
išdovanoju ir parduodu
kol nebėra
apie oranžinį kelią
apelsinu riedant
iš vandenynų į dykumas
ir atgal namo
teptuku piešiant
pasaulio pakraštį
apie oranžines naktis
nesibaigiančias
kai žvaigždės girdi
nors ne rugpjūtis
– tokias kaip dabar
su Tavim