Santrauka:
Gera surasti artimą, nes rudenišką sielą rudens parke
įėjai į gelsvėjančio parko pradrėkusį vakarą
elegantiškam lietpalčiui plazdant su lapais prie kojų
po skvernais pasikišęs tomelį eilių Pasternako
ir paspyręs ant žemės nukritusį slidų „Plei bojų“
pajutau kaip staiga lyg jaukumo lietum nuramino
ir kaip noras kalbėt iškuteno sustingusį gomurį
išgirdau kaip prabilo toks artimas balsas prikimęs
toks neįprastai paprastas šitą gelsvėjantį rudenį
man dar niekas nebuvo taip „labas“ šioj žemėj pasakęs
ir priklupęs lyg šokio pradžioj nuolankiam reveransui
kad šiugždenančiam vėjui skaityčiau balsu Pasternaką
virpulingai pajutusi parkišką rudenio transą
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-09-26 21:44:29
Gražus reveransas rudeniui. :) Lenkiuosi autoriui žemai, žemai...
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-09-25 22:20:18
puiku, nukeliu kepurę...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-25 19:54:46
fantastiškas reveransas rudeniui :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-09-25 18:53:48
puikiai perteikta nuotaika.....tiesiog puikiai.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-09-25 18:50:25
Nuostabiai romantiškai, švelniai ir vaizdingai per rudens būsenas apie žmogaus santykį su metų laiku ir gyvenimo realybėmis. Dėkoju. Įsirašau :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-25 16:28:33
Jasumingai įkvėpęs rudens lyrinis herojus, atsijojantis tikrą nuo laikino ir laikiną nuotikro: Citata po skvernais pasikišęs tomelį eilių Pasternako
ir paspyręs ant žemės nukritusį slidų „Plei bojų“ ---- citatos pabaiga
Gražiai rašote (kuriate) Nuodai. (mano nuomone)