kur juodas ir šaltas vanduo
besotėj dangaus ikebanoj
nugrimzta užvytas žvėris
į baltas vienatvės salas
ir pėdsakas likęs dugne
į blausų paviršių stuksena
ir veja saulėlydžio link
klusnias bangeles
tik žuvys abipus tėkmės
palydi erškėčių karūną
ir gula į gelmę prasmė
išmėtytiems tavo daiktams
ant kranto palieka plėšrūnai
snukius panardinę į kūną
o pėdsakai baigias dugne:
dangus uždarytas dievams
tik akmenis tempia aukštyn
ranka nulipdyta iš molio
ir žodžiai pavirtę monetom
prilimpa blizgiais skudurais
kur juodas ir šaltas vanduo
baltųjų salų aureolėj
išskleidžia vėduokle spalvas
blyškiais
debesų ežerais
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-08-29 00:01:36
...blyškiais debesų karoliais, sujungęs žodžius į eiles, kur juodas ir šaltas vanduo, ranka nulipdyta karšta... Tu Pagulbiui tikra velniava... :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-28 20:57:34
Vaizdingos mintys, graži eilėraščio išraiška.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-08-28 19:55:10
Mane kūrinys sudomino dėl vaizdumo ir vykusio žodyno bei minties. Džiaugiuosi ne tuščiai praleidęs tas kelias minutes.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-08-28 19:13:39
Oooo, kiek metaforų. Man geriausia - "žodžiai pavirtę monetom prilimpa pigiais skudurais". Ne viską įkirtau...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-28 14:25:35
...savo lakoniška švytinčia gelme ir sodriomis unikaliomis spalvomis žavintis kūrinys...
Vartotojas (-a): krizteen
Sukurta: 2007-08-28 14:21:43
daug skambių metaforų.nice
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-08-28 12:58:33
Vaizdingai, su gilia gyvenimo realybės potekste.