Ėjom naktį per laukus
Pas miegančius namus,
Bet pavijo mus begėdis kvapas
Ir nieko nepasakęs,
Atvedė pas ją –
Gražiausią gėlę iš visų –
Aguona ji vardu.
Viliokė nekaltai žiūrėjo,
Juodom akim koketiškai mirksėjo...
Ir užmigdė ji staiga –
Klastinga, deganti ponia!
Negalėjom atsigint sapnų –
Ir košmarų, ir saldžių,
Bet prabudome ryte
Tuščiame lauke.
Mums Aguona nemirksėjo,
Tik piktai piktai žiūrėjo.
Ir kvapas nebe toks gardus...
Gal jau grįžkim į namus?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-08-01 21:10:15
eeet, ne.
jau taip rimuoji, bet vis tiek visas eilėraštis nėra vientisas. reiktų šlifuoti tą rimą, jei jau taip jo nori, kad visas eilėraštis tiesiog sudrebėtų vientisu ritmu.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-01 19:22:43
perkeliu į jausmus,
ten bus jam jaukiau.
kiek girdėta, bet nuoširdu, auginkite savo darbus, dar auginkite :)
Vartotojas (-a): RisingSun
Sukurta: 2007-08-01 16:45:49
kazkas panasaus. lietuviu namu darbas uz kuri 10 ipaise :D
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-01 15:02:49
Prevencinis prieš narkotikus?
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-01 14:52:12
...klysti ir žavinga, ir žmogiška...įdomus kūrinys...