Pamokymai nuo pradžių ir nuo prigimties,
Gyvenimas į rojų, pragarą jau padalintas
Ir iš dangaus į žemę parskraidintas,
Kad mums suteiktų nors lašelį išminties.
Kad nebeliktume pasyvūs viens kitam,
Kad gerbtume, ko buvom išmokinti.
Jei esame šioj žemėj patalpinti,
Mokėkim padėkot gyvenimui šitam.
Neverta kurt iliuzijų, ieškot kitų dievų,
Jei turim vieną tikslą, vieną kryptį.
Neverta veltui žemės mūsų trypti,
Jei lauksim naujo kelio ir naujų kovų.
Ir lai suskaldys dangų pragaro žaibai,
Nors būtų karšta, nors savęs ir nepažintum,
Kad nusidėjai šiam pasauliui pripažintum,
Jeigu sustosim, jei paklausi, ar nepavargai.
***********************************
Nepavargau, turiu iliuzijų čia apsistoti,
Nors ir kentėsiu, nors gal bus labai skaudu.
Aš savo žemę juk galiu širdim užkloti,
Užkloti nebijodama, jog gali būti apmaudu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): drakonas
Sukurta: 2007-06-20 15:41:39
taip jau būna su tom svajonėm.. :) man patiko
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-20 08:01:24
Labai gražus ir prasmingas apibendrinimas gale.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-06-20 04:50:11
geras pavadinimas, bet kas gi čia, jūs Irma atskiras autorius, o galvodavau visada, kad pone esate giedrex26, pakeitusi nikuti, nuostabu, tai tikriausiai jums bus malonus komplimentas; Dėl jūsų kūrybos taip galvojau, jau kaip du vandens lašai stiliuje; O čia koksai džiaugsmas; Kada nors Lietuva didžiuosis poetų kraštu; Čia du autoriai; Tokia meilė tėvynei;
Aš gal žemės lopinėlį širdimi, bet tai ne mano nuopelnas, o žemės širdimi? , kaip Maironis ten sakė"Iš dulkės į dulkę"; bet taip jau sutverta; Gal ir ta eilutė per daug iliuziška; Na bet pagal pavadinimą, aš sužavėta;
Poetų kraštas. "Aš savo žemę juk galiu širdim užkloti,
Užkloti nebijodama, Jog gali būti apmaudu..." ---- per daug, Jai tas pats.
galima dabar tokius rašyti, anksčiau tai būtų vertę mintinai mokytis; tai žiauru. pavadinimas būtų žinoma keičiamas; Kažkas parašo, o vaikiukai tokius tai jau turėtų mokytis; Na dar ta eilutė > "Jei esame šioj žemėj patalpinti," būtų keičiama; bet iš esmės, kažkam šlovė, o kažkam programinis kūrinys, "zondas į smegenis"; (galvojau, kad satyra, - parodija, bet kai pamačiau Iliuzija, tai atsistojo viskas į savo vietas.)
Tai jūs Irma; Hmmm. keista; jūsų panašios kūrybos;
(saulė greit jau kils, varau į upelį pasituršti, visi miega, pasigėrėsiu gamtovaizdžiu. Ir maudysiuos Ievos kostiume; tik žemės su širdim tai jau ne. ba dar dievas supyks))
:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-06-20 03:03:35
AŠ SAVO ŽEMĘ JUK GALIU ŠIRDIM UŽKLOTI...nuostabu,nepakartojama...