Pamokymai nuo pradžių ir nuo prigimties,
Gyvenimas į rojų, pragarą jau padalintas
Ir iš dangaus į žemę parskraidintas,
Kad mums suteiktų nors lašelį išminties.

Kad nebeliktume pasyvūs viens kitam,
Kad gerbtume, ko buvom išmokinti.
Jei esame šioj žemėj patalpinti,
Mokėkim padėkot gyvenimui šitam.

Neverta kurt iliuzijų, ieškot kitų dievų,
Jei turim vieną tikslą, vieną kryptį.
Neverta veltui žemės mūsų trypti,
Jei lauksim naujo kelio ir naujų kovų.

Ir lai suskaldys dangų pragaro žaibai,
Nors būtų karšta, nors savęs ir nepažintum,
Kad nusidėjai šiam pasauliui pripažintum,
Jeigu sustosim, jei paklausi, ar nepavargai.

***********************************
Nepavargau, turiu iliuzijų čia apsistoti,
Nors ir kentėsiu, nors gal bus labai skaudu.
Aš savo žemę juk galiu širdim užkloti,
Užkloti nebijodama, jog gali būti apmaudu...