Santrauka:
mintys prie ežero
Gaudžia nendrių žali vargonai
Po balta debesų laivija.
Jau nuo saulės apskrudo šonai,
O galva – vėjo himnų pilna.
Tas išdykęs vasaros vėjas
Nori viską iššluot iš širdies.
Jis pasiutusiai geras šlavėjas,
Tik ar meilę įveikt sugebės?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-06-21 09:25:15
nesinori tikėti, kad leidi tam vėjui viską išluoti iš širdies... Labai gražu, man patiko :)
Vartotojas (-a): Irma
Sukurta: 2007-06-20 02:54:53
Tegu šluoja sau vėjas, tik palieka Jūsų gražias mintis, kad jos ir toliau mus džiugintų
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-06-19 22:36:25
Gražus kūrinys, buvo malonu skaityti :)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-06-19 22:33:36
Tegu šluoja, tegu tik šluoja tas išdykęs vėjas iš galvos visą per žiemą sukauptą...O meilę tai tegu palieka.