Gaudžia nendrių žali vargonai
Po balta debesų laivija.
Jau nuo saulės apskrudo šonai,
O galva – vėjo himnų pilna.

Tas išdykęs vasaros vėjas
Nori viską iššluot iš širdies.
Jis pasiutusiai geras šlavėjas,
Tik ar meilę įveikt sugebės?