Santrauka:
Iš ciklo „Neišsiųsti laiškai–... Banalus prašymas vien beprasmiu buvimu apie save priminti...
Rašau, skaitau, braukau, trinu –
Šitaip kalbėti Tau – taip banalu, net per pigu...
Gal kada nors savo beprasmiu buvimu
Nebūsiu ten, kur būsi tu?
Tačiau dabar: leisk būt, meldžiu:
Būsiu lietum, kuris liečia tave.
Būsiu ašara tavo veide.
Būsiu tyla tavam kambary.
Būsiu visur, kur tik tu esi...
Būsiu diena, būsiu naktis,
Būsiu liepsna, gal net ugnis...
Būsiu rasa tavo delne,
Tik nebūsiu žeme, nes sutryptum mane...
Būsiu bet kuo, kad tik tapčiau Kažkuo:
Žiema, pavasaris arba ruduo...
Bet ne vasara, abiejų mūs liesta,
Po tavęs pasilikus beprasme žaizda...
Vasara būsiu tik pati sau –
Tau ir be jos skausmo per daug...
P. S.: Svarbiausia tai, kad tokiu savo b u v i m u –
Neskaudinu brangių ir tebemylinčių mane žmonių.
Lai bus laimingi jie tikėdami, kad g y v e n u!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-05-21 00:49:53
kometaras
Na... labai gražus ir prasmingas
Eilėraštis apie kasdieninę būtį,
deja ne man - toks asmeniškas,
tad galiu atsakyti tik čia...
Tu už mane geriau rašai.
nedrįstu komentuoti viešai,
bet vadindama, tai banalybe,
tiesiog, juk paneigimo prašai ...
Tu jau esi savimi ir tur būt nesikesi
Kiti, skirtingi, kaip ir tu mintyse,
tave priims per eilėraščius
tokią, kokią save pateiksi
dvi vietas pataisyčiau dėl skambesio,
o visam tu teisėja pati ir įsivertinai jau
išdrįsdama praeitį skelbti viešai,
lyg tai būtų bendriniai jausmai...
Taip atsitinka, kai jausmus
paverčiam meniniu kūriniu
Tada jie virsta, faktais kitiems,
ir taisydami galime viską sujaukti
Kitų vadinami banalūs dalykai
įdėti į kontekstą atrodo prasmingi,
nevisada žinome autoriaus mintį.
Žodžius sukeitę, matom ką norim matyti
Buvimas - tu manai kad klaida?
nemanau, kad tai vien pareiga?
Ir žaizdos nebūna beprasmės
tik neužgijusios - Jom reikia laiko.
Laikas ir įvikiai keičia kūrinius
Pavyzdžiui, jeigu pakeičiu:
Gal kada nors savo beprasmiu buvimu
Nebūsiu ten, kur tu dabar esi ?
Tačiau dabar leiski būti kuo esu:
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-05-20 11:56:42
Sutinku visiskai, Unruly.Taip jau apie meilę kalbam meiliai, apie grožį gražiai, apie skausmą skaudžiai, o apie beprasmybę - beprasmiškai... Sujauktos mintys nebūna stipriuose posmuose... O gal būna? :) Taip nemoku! Stengsiuos išmokti. :)
Anonimas
Sukurta: 2007-05-20 11:51:33
koks atsidavimas, meilė ir pasiaukojimas,
gerbtina, bet pats eiliukas silpnokas.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-05-20 11:31:22
Ačiū, ačiū, Kaimyne...šitas eiliukas senas, tik dulkes nupūčiau ir į saulės šviesą ištraukiau...Tiesiog taip jau yra, kad dažniausia apie praeitį kalbame kai jos "neskauda"...
Vau, apetitas auga: dabar ieškosiu ne tik 7 natos, bet ir aštuntos!!!!! :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-05-20 09:33:27
Beprasmiškam prašymui - beprasmiškos ir eilės. Taip kažkada, tai parašiusi , pagalvojau...
Dabar iš naujo atradau šį kūrinį - ir net tokios sujauktoj beprasmybėj įžvelgiu prasmę... gal tik aš tai matau?