Gražu, kai plaukia laivas jūra
ramiai, be didelių audrų,
dabar, prie uosto beartėjant,
aš jūrą jau laive turiu.
Sūrus vanduo užliejo triumus,
jis veržias pro visus kraštus,
šis laivas didelį atstumą
nuplaukti jau nepajėgus.
Kaip švyturys krante tu stovi,
tarp mūsų keteros bangų,
tu švieti man, ranka mojuoki,
aš tiesiai į tave plauksiu.
Nuplėšė vėjas baltą burę,
jau Elmo ugnys ant stiebų,
aš prieš bangas nukreipiu laivą,
atrodo laivas tuoj suduš.
Užmerk akis, tave bučiuosiu,
pasiekęs krantą, glausiu prie širdies
ir tavo šypseną įsivaizduosiu,
jei laivas skęs ir kranto nepasieks.
Gerai, kad laivas vis dar jūroj,
blogai, kai jūra jau laive,
jeigu reikės, aš šoksiu jūron,
pasieksiu aš tave plaukte.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-04-21 00:19:47
rimas silpnas, per daug elementarus,
ritmas tradicinis,
turinys būtų stipresnis sutrumpinus.
idėja gera :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-04-20 22:47:25
"Į mėnuli paleista greit nuskriejo raketa,
ji pakilo virš kalnų - debesėlių mėlynų,
tarp žvaigždelių nepaklydo - į mėnulį ji nuskrido,
ir mėnulyje laisva žėri mūsų vėliava" --- va tokiame pakilume ir vaikiškame tokiame optimizme, dvasioje tokioje; nežinau, bet jis man labai vaikiškas, vaikiškai naivus, kartu žavingai. Tik nesupykite, jei jūs čia rimai. tai rimtai, bet man tai kaip atrodo taip ir pasakau - juk ir norite skaitytojo nuomonės, kokius pojūčius, mintis, įspūdžius, sukelia kūrinys skaitytojuje. na va man taip jis išrodo. ( o gal taip ir yra, lyrinis herojus ironizuoja žaismingai, lytg parodijuotų, švelniai taip pamylėdamas, tą vaikišką švarų žavų naivumą.)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-20 21:17:04
savotiska:)))- optimistinis, mylintis...grazu
Vartotojas (-a): rbridė
Sukurta: 2007-04-20 21:07:35
Gražus, tik gramatinių klaidų daug - ištaisyk