Gražu, kai plaukia laivas jūra
ramiai, be didelių audrų,
dabar, prie uosto beartėjant,
aš jūrą jau laive turiu.

Sūrus vanduo užliejo triumus,
jis veržias pro visus kraštus,
šis laivas didelį atstumą
nuplaukti jau nepajėgus.

Kaip švyturys krante tu stovi,
tarp mūsų keteros bangų,
tu švieti man, ranka mojuoki,
aš tiesiai į tave plauksiu.

Nuplėšė vėjas baltą burę,
jau Elmo ugnys ant stiebų,
aš prieš bangas nukreipiu laivą,
atrodo laivas tuoj suduš.

Užmerk akis, tave bučiuosiu,
pasiekęs krantą, glausiu prie širdies
ir tavo šypseną įsivaizduosiu,
jei laivas skęs ir kranto nepasieks.

Gerai, kad laivas vis dar jūroj,
blogai, kai jūra jau laive,
jeigu reikės, aš šoksiu jūron,
pasieksiu aš tave plaukte.