Laiškai karaliui III

Pavasariop, mano karaliau,
nutirpo tavo šiurkšti oda,
ir lūpose prasikalė samanos.

Kalbėjai man taip švelniai,
lyg basom pėdom bėgiočiau ant jų.
Kalbėjai, kad jusčiau nugara,
kiekvienu slanksteliu, samanų augimą.

Dabar vis laksto kaklu skruzdėlės,
braižo savo nageliais, aimanuoja,
paausiuos žiogai klykia.

Tik žaižaruojanti Šiaurės pašvaistė,
nukelta ant mano delnų,
primena tave, mano karaliau.
Spot

2007-04-16 20:29:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-04-17 09:12:48

Aga:)
Šviesus darbas - tokių dabar mažuma:)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-04-16 22:24:57

Gražu, paslaptingai žaismingai. Man patiko skruzdžių nageliai, lyg ta išskirta jų rūgštys, bet nageliai, na jos man pasirodė kaip labai išdidintos filmuotoje medžiagoje bėginėjančios; įdomus virsmas, čia lūpos, čia samanos ir mažutis žmogutis lyg skruzdė basas bėginėjantis, o paskui didelės skruzdės ant odos - tik kaklo, jau tas žmogutis virsta į tą karaliaus dydį kuris kalbėjo> "nutirpo tavo šiurkšti oda,
ir lūpose prasikalė samanos.

Kalbėjai man taip švelniai,
lyg basom pėdom bėgiočiau ant jų." --- tie nageliai skruzdžių taip man ir suveikė. tokį efektą padarė; Žaisminga poezija pasirodė, turinti fantastinio atspalvio. Pavasariškas mikro makro pasaulių virsmas, pynimasis toks iš vieno į kitą. :)

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2007-04-16 22:04:13

Kažkaip buvau pražiopsojęs šią autorę, nors gana atidžiai varčiau poetų „kaladėlę“. Dabar viską perskaičiau - ir viskas žiauriai patiko. Viskas! Seniai buvau iš tokio skaidraus šaltinėlio gėręs. Mieloji Poete, Tu esi velniškai didelis talentas! Kartais skaitant šiurpuliukai nugara eina, kadangi kiekviena eilutė - iš tikro jausmo. Būsiu nuolatinis svečias, širdyje linkėdamas Tau visokios sėkmės.

Anonimas

Sukurta: 2007-04-16 20:34:46

jausminga, daug prisiminimų sukėlė,
gilu ir prasminga ;)