Santrauka:
Margaritos knygos pristatymo įkvėptas
Vėl keistas aš baroko arkų plytomis
pradėjau groti
blakstienų teptuku nuo runos ženklo
trupinu aš smėlį
kur būgnais akmenys čia kampo atlape
suklupus gotika
jaunutė tamsiaplaukė iš kairės pabirusius
rožančius ant gitaros stygų vėrė
ji
jau
suprato
kad
nežaisk nepažymėtom kortomis
su likimu
jis įsilaižęs į kiekvieno puspadžius
šešėliais
į arkines lubas akordai spirale
apskritimu
o gyvastis ženklais ir strofų klodais
p a l y t ė t a
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-03-21 19:40:00
nežaisk nepažymėtom kortomis
su likimu...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-21 01:02:08
tikrai, grazu:))
Anonimas
Sukurta: 2007-04-12 11:30:10
stilingas ir versmingas. patiko
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-10 18:37:33
Gal nuoširdžiausias Antano vėjyje kūrinys (iš visų skaitytų).
O dėl jo formos, tai čia visokių nuomonių gali būti...
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-04-10 02:04:36
Buvimas su poezija - geras dalykas ir tuomet, kai kūryba tampa semantine ekvilibristika. Ypač tai naudinga vairuotojams - idant avarijų mažiau būtų (važiuodami neužmigtų). Deja, tarp jų nedaug rašančių...
Anonimas
Sukurta: 2007-04-10 01:06:15
Gražus darbelis, artimas ir toks laiptuotos,
nors kai kurie žodeliai kliūna, bet visuma žavi