Vėl keistas aš baroko arkų plytomis
pradėjau groti
blakstienų teptuku nuo runos ženklo
trupinu aš smėlį
kur būgnais akmenys čia kampo atlape
suklupus gotika
jaunutė tamsiaplaukė iš kairės pabirusius
rožančius ant gitaros stygų vėrė
              
                     ji
                    jau
                  suprato

                    kad
nežaisk nepažymėtom kortomis
su likimu
jis įsilaižęs į kiekvieno puspadžius
šešėliais
į arkines lubas akordai spirale
apskritimu
o gyvastis ženklais ir strofų klodais
              p a l y t ė t a